rašyk.lt: Kūriniai / Algmar / Vergai

.

Tau neįpjauta ir neduota skaudėti.
(N2)

Regis prieš šimtmetį gal ar pusantro nuščiuvo mada
Šventoriuj žaizdas demonstruoti ir negalią,
Betgi veikla ta efektyvi? –
Stvarstosi jos ir toliau jai savi:
Šunvotė štai – pranašumo rodmuo,
Kraterį atkiša, girias piemuo,
Kitą – ištikus garbė Kvazimodo,
Aišku – visiems karūną aprodo.
Guodžiasi, giriasi – jam šitai duota –
Veža... Markizo mat prisvajota...
Susižavėjęs jis: juo – savimi...
Svarstymai, dūmos..? Kam?.. svetimi...
Nihiliui šitie durnių vargai...

– Įsitikėję tuo grūžties vergai.

Dar savo aroganciją vežiojasi įsikinkę – rikšos,
Tiek begyvi jie, kiek jų dantys grikši
Begimdant ilgesio ilgus sliekus.
Čiulbės sliekai tie – rikša atkus?
Rikšai – markizo estetika žydi,
Apaštalas Froidas vergijon palydi:

Sapiens psichė – Pandoros skrỹnia.
Ko graužias spyną nusikabinę...
Ko nesiriečia nuknebę nosys?
Veidrodį radot? –
Na... Tai žinosit.

Čia – skeveldrėlė vien, bet padorì:
Rasi, kas duota tau – tik žvelgt turi.

Nušvisi – duota tau cypsėt senus
Egzistencinius
Brol – karkis – šaukinius.

Smagu – cypsėk:
„Trokšdamas savo paties
Rūšies išnykimo“ –
(Kierkegaard fra Raschyquenborg)

Blogas komentaras Rodyti?

2016-02-02 15:48

vakvakas 2

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-02-01 19:26

Algmar

Repas – ne žanras, manyti, kad tai stilius bus tiksliau, už stiliaus – objektas, už objekto – išraiškos rezultatas. Algmar, kaip lengva matyti, rašo įvairiai – iš principo? Čia – rezultatas žymiai pranoksta 2+, bet tai nesvarbu... kritika nepasiruošusi aprėpti šitų eilučių puikumo, išskirtinumo nei naujumo.

N2 – nelabai tuokia, ką pašneka, aiškiai pasakyta mintis buvo – paaukštinti save (tą darė kaip išmanė...), toks ir laimikis.
„Vergai“ – atskleidžia tikrą situacijos esmę ir ironiją.
Harė atskleidžia situaciją be ironijos, sakau:
Kiek galima rymoti mėlynam liūdesy? Praktika rodo, kad be galo... poetai dažnai praleidžia vieną tiesą: psichinę realybę žmogus gali ir pats kurti, kultūra pilna tos kūrybos. Lyrika, deja – pilna konstatavimų be išeities. „Verguose“ Harė rado širdgėlą? O ten Ironija, – vartoti arbatiniu, kaip nurodyta, o tai žinai – bus kaip žinai.
Išvada:
Dirbti, dirbti reikia, ponai (Čechovas), vienumoj nykioj smirdėt neverta (Šekspyras~ ). O savo brangią ligą – „duota skaudėti“, verčiau pasilaikyti, užuot garsinus ar dalinus.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2016-01-31 18:47

tictac_it

Algmar repuoja ? :) 2+

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2016-01-31 17:47

Juozas Staputis

Žmogus filosofinėje prieštaringoje transformacijoje.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2016-01-31 17:07

Mintis buvo ne apie demonstracijas savo žaizdų (beje, kodėl gi ne ?. Jei kam patinka vis sukti rylos rankeną, aš būsiu pirmas, kuris pasakys - nešdinkis iš mano gatvės.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2016-01-31 16:46

KrisoHarė

autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su skaitančiojo nuomone)... Proga susimąstyti, pažiūrėt iš šono ir pasimatuot budrumą: gal geriau nekalbėti save esantį ne itin gerai sukirptą pagal moralę, neatverti psichės užkaborių, neinkšt dėl egzistencinės ankštumos? O jeigu jau kalbu, kaip pridera autentiškam (ką laikau vertybe), vadinasi, esu aš vergas? . Nihiizmo tėvas yra gerai pastebėjęs, kad skausmas poetus kaip vištas priverčia kudakuoti. Tas kudakavimas gali erzinti moraliai pažengusį, - tiek suprantu... Žmogus ne kartą priverstas tam tikrų apinkybių nekęst savęs, nemylėti kito. Tada jis turi galimybę transformuoti tai kurdamas. Antraip - numirtų vidujai žmogus. Ir labai dažnai vidaus iškėlimas gali nemaloniai kveptelt... Viskas žemėje netobula... Apie temą tiek. Ir ačiū, kad jūs taipogi buvot nuoširdus. Nežiūrint į piktoką jūsų širdgėlą, šį kalbėjimą laikau vertybe tiek menine, tiek žmogiška prasme.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (1)