Jeigu tavo veidas
tuo akimirksniu
aptemdytas rudens
rūku
mano akyse-
sniego audra,
temstanti dykuma;
kai pavasario saule
nušvito
tavo skruostai
viskam pasidarė
lengva,
permatomi
sniego kalnai
ir mes patys.
Ir taip pasidaro viskas lengva, kai pasieki alaus kioską pavasarį Basanavičiaus gatvėje su dvilitiriu kanistru rankoje, arba mažas su vėliavyte raudona, džiaugsmas tas pats. Vivat.