Krentantys lapai nuo vėjo dainos
Man vis dar primena tavo vardą,
Pilkas, šūvių suvarpytas ruduo
Ir sutemos neramiai alsuos...
O širdis žudikė
Iš skausmo tik vaitos,
Negi paskutinio laimės žiupsnelio
Man gyvenimas nedovanos?
Pirma eilutė visai nieko , paprasta ir simpatiška ... na dar antra, standartinė :) , o toliau - viskas , jau viskas - nebe kūryba, o emocijos ir savianalizė retorizuota :))
Krentantys lapai nuo vėjo dainos Man vis dar mena tavo vardą, Šūviais žodžių suvarpytas ruduo Sutemų rimtį daužo ir ardo
O širdis, kraujuojanti žudikė Iš skausmo tik rėkia ir vaitoja Negi žiupsnio laimės jau nelikę Nei danguje, nei po kojom ...
- lengvai improvizuoju - kaip galėtų būti, bet tai irgi nuobodu :) 1