Žavesys, kurį tu man kaskart padovanoji,
akyse smelkiasi, į aklas aistras,
----negaliu vis atsigrožėti tavimi,
----esi gražiausiam paplūdimyje,
--------tavo lūpos dabar degina mano lūpas,
--------atsiliepia švelnumo spindesiu, mano širdis,
------------visa tai paslaptis, kurią tu man atveri
------------ir visa tai sapne, kuris man atveria tave.
Nurimsta jūra,
kai suskleidžia sparnus žuvėdra,
----einame, lengva ranka, nešami,
----vasaros lagūna,
--------širdies kamputyje viliamės,
--------nuodėmingų žvilgsnių,
------------veidai liepsnoje kaip ugnis,
------------ir gėla, lyg tie kvepalai, užkimštame buteliukyje.
Drungnas vėjelis,
lyg supantis spindesys apšviečia svajones,
----kaip išblyškęs mėnulis, paskendęs migloje,
----ir tavo šypsenos spindulių apimti,
--------tarsi išsiskleidusioje vėduoklėje dingstame,
--------nebūties sūkuryje,
--------ir esantis netikrumas greit tirpsta,
--------nuo neperprantamo švelnumo spindesiu,
--------ir visas mūsų sapnas šviesoje...