Iš „Dienoraščio savaip“ (Kęstučio avižos)

Viduržiemis. 
Ir netgi truputį daugiau.
Antra diena šiapus jo vaikštau,
stebėdamas kaip saulė kyla vis aukščiau,
nors ji už debesų,
nors jos plika akim man nematyti.
Lietus ir Vilniuje, ir sniegas tyžta.
Ir vis dėlto, net jeigu vyturys į  dangų kiltų,
sakytume: pavasariu  pragydo žiemoje.

Dienorašti, pasaugoki kas užrašyta.
Komentarus –  taip pat kaip savastį,
kaip išpažintį, supratimą to – – –
kai reikia pastatyti švento Stepono bažnyčią
Poe ir  Pro (poezija ir  proza)
Ne priešai dievui, žmogui tau ir sau,
o kritikas – antai! –
žiūrėdamas  į  užimtą statyba delną
reikšmingai liudija,
kad  ne pro Dievo langą
tuščiai Išmėtyta praėjusi diena.

Žmogus - ne būtybė, o būsena, taip?
Gali, gali būti ir tokia nuomonė
... gal kiek supaprastinta, bet kam čia mums tie sudėtingumai bažnyčią statant,
dar nuo pastolių nukrisim galvai susisukus

Nusišypsojo Pro, šitaip tarius,
ir vėl:
O tau, Poe,
Tictac`as siunčia  avižų:) 3+