Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ištiesų darėsi vis sunkiau nusakyti šį momentą.
Būtent tą jausmą. Kas tai sausis? Tai pradžia?
Viduržiemis? Seniai laukta pabaiga, nugalinti praeities demonus?
- Į šviesų rytojų! Šviesesnį! Tasas rytojus išauš už kokių gerų trijų valandų, bet kogero tu bejėgiškai tysosi lovoje, ne todėl jog negali pasirinkti, bet veikiau nes niekas tau nesuteikia progos išvis rinktis.
Tavo šviesus rytojus slinks, palikdamas šešėlius ant sienų, kurias nebent akies kraštu, kol būsi atsijungęs. Tie pažadėtieji sodai.
Kartais rodosi dėl jų ir esti gyvenimas, ir nesvarbu - danguj ar žemėje.
Nors čia jau reiktų skirti kas yra kas, kas dangus, kas yra kas. Kas yra žemė. Kas.
Tu ir vėl pradėjai pilti. Tu vėl trupini. Tu vėl ieškai sodų, vėl nesvarbu - danguj ar žemėj.
O pasakyk man, kas visdėlto esi tu, tas kuris mato savo pačio rytojų, ir nesistengia nutraukti šiandien.
Žmonės kalba, apie paslydusius žmones. Aš kalbu, apie sausio mėnesį - metą kai viskas baigiasi ir prasideda toje pačioje vietoje. Tu dar nespėjai dorai mesti, o tavo draugai jau persigalvoję dėl naujametinių sau pažadų.
Galiausia visi kalba apie baltą šviesą. Kai išsižioju ir ramiai prisimerkiu, bandydamas sekti eilutes taip pat ją matau. Tik ar t a i jau tasas ženklas?

Jūs vėl pyksite, jog padrikai, eskizai, hi ha ir t. t. geriau nerašyk negu, nerašyk. ..
Bet tiesa, jog tai toli gražu ne pasivaikščiojimas po abstrakciją, it parke.
Taip, čia slypi.
Bet visa tai ne apie tai? Juk susitariam? Mieli žiūrovai?
Žinau, kad čia jus vadina skaitytojais, tačiau bragūs,
jūs man amžinai būsite paslaptinga jėga -
Šviesa kitoje ekrano pusėje.

Dalykai esti apie dialogą,
Veikiau negu apie gramatiką.
Veikiau apie tiesą,
Tokią kokia ji danguje ir žemėje.

Mielas Žiūrove,
Prašau,
Tiesa labai priklauso nuo
Stebėtojo taško.

Prašau, matyk teisingai.

O laiko būta tikrai keisto,
Nepažinojau daugiau su panašia misija atkeliavusių į šį miestą,
Bet gal tai ir esti plano dalis.
Misija buvo matyti.

O tai būta tikrai keisto laiko.
Mane domino kūryba,
Būti žmogumi,
Būti kaip Tu -
Mielu žiūrovu.

Ir taip,
Miestas bruzdėjo,
Daugybė pasaulių,
Zujo už neatveriamų durų.

Pradžioje mes medžiojom tuos,
Kur peržengia ribą -
Nes iš ten jie baisiai aiškiai pradeda kliedėti.
Visi mes bent kartą peržengėm ją.

O klausimas, kaip susitūrėti ir gyventi,
Po to kai buvai ten?
Kosmosas sakė, kad jie turi tapti vos ne šventais -
Šviesuoliais

Bet kur ta mūsų šviesa?
Šiam violetiniai oranžiniam mieste?
Tam kur ankščiau tiek paklydau,
... ..... .... .. .. save.

***

Mums tapytojams, mažai ką rūpi poezija,
Mums gal dažą mieliau tyliai maišyti.
Tik esam labai vieniši su savo drobėm,
Nes dažnai kiti jose negirdi.

Jūs mieli skaitytojai,
Jum reikia papasakoti,
Tada jūs keliaujat.
Kol jūs keliaujat,
Mes tiesiog stovim prie drobės.

***

Bet visa tai veikiau nei mano, nei kurio nors kuris iš mūsų buvo ten,
Tuo keistu laiku pasaulyje, kai rodos viskas budo.
Žmogiškumas, kova už tiesą, už laisvę bendrauti,
Keliauti, pažinti, virsti! Budo, kartu su tironais, išprotėjusiais, nuo nežinia ko? Aukso, manijų, vartojimo?

***

Tai galėjo būti bet kurio iš mūsų istorija, kuris drąsiai vardan tiesos stojo, dar nežinodamas ką suras. Bet tikėdamas savo veikiau pareiga negu teise tai padaryti! Tai galėjo būti bet kuris iš mūsų, o tiksliau tai ir yra vieno iš mūsų istorija - kuri vis dar neišaiškinta lig galo.
Tačiau neabejotinai istorija apie žvaigždes ir kaip jos krenta.
Krenta, bet aš būtent tam ir buvau atsiųstas į šį miestą - pagauti.

Konkretų momentą, visą rėžiančioje tiesos šviesoje.

Tik laikai atėję, buvo labai keisti.
Prisimindamas
per kokią priespaudą, mistiką, paranoją teko pereiti,
šiam naujam pasaulyje vis dar eidamas gatvėmis jaučiu baimę,
To senojo tikėjimo, to ką rodos žmonės gali pamatyti, ko nesupras.

Kartą ji sakė:
- Kai nieko daugiau nelieka, visada yra muzika.
O to aš kartais ir bijau, besidairymas per petį,
Jog jie supras, jog aš girdžiu.

Mes pasimetę šioje supintoje visuomenėje,
Vieni bunda, kitus paguldo.
Ir jūs kogero būsit jau pabudę,
Kai save paguldysiu.

Bet apie žmones!
Gi ekranai taip žiba!
Į ką jūs žiūrite žmonės? Į ką?
Nežiūrėkite į tai ką rašau aš,
Čia aš tik vienas grikio kruopa košėj.
Bet čia mūsų yra! Čia pasauliai, visgi pasauliai,
Ne ta pati netikros merginos precepsija išversta dvidešimt septyniom kalbom visoj žemėj..

Perku tuos sūrelius iki ir balsas skamba galvoje - „ taip, kad būtum sveikas ir užtektų baltimų ir kalcio! „ - Kas per šūdas? Aš tuoj juos parsinešiu į savo kvadratinę dėžutę vidury niekur ir jie taps tik dar viena sudedamąja mano besočio ryjimo grandinės saga..
Šlykštu bet skanu. Toks dabar mūsų pasaulis.
Ir tiesa, jog jam pačiam netelpa galvoje, kaip šie du gali vienu metu eiti. Kaip tai kas skanu bus šlykštu. Ir čia diskusija dar vienu kąsniu baigias.

Čia jau ramiai galėčiau kreiptis Jis.
Nes buvo Jis ir Jie, buvo Ji ir buvo drobės.
Ji buvo Jo veidrodis. O jis buvo purvinas žmogus.
Nesakau, tikiu šviesus, bet purvinas, užtukęs, nuo šio pasaulio kaip reikiant. Bet joje jis save tokį matė aiškiai.

Tai tik detalė, nes ieškom tiesos,
O čia tiesas neaplenks keistai išbrinkusio žvilgsnio kuriuo jis aną matė.

Mieli žiūrovai,

Tai kelionė,
Ir kviečiu kartu,
Pabandyti panerti į šią abstrakcijų jūrą,
Beieškant formos.
Formos užmegzti dialogą.

Tiesa buvo, tereikėjo ją suprasti.
Pasaulis budo ir tai esti nenuginčijamas faktas,
Tik koks išaušo rytas, spręsti bus nebe mūsų kartom.
Mes tik gyvensim.

Sėkmės
0552 01 26 20 16
Peter Green
Green Manalishi L'Olympia show

P. s. Green'o istorija čia labai svarbi!

P. s. s. Čia preformanc'as, ne eilės

2016-01-26 05:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-01 22:23
vakvakas 2
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą