Metamorfozė

Mes keičiamės
Ir niekas to nežino
Vėl viskas verčiasi į seną vagą
Drugeliai dingsta naktį žydinčią
Šešėliai kuždasi raikydami žvaigždžių pyragą

Prieš užtvanką vanduo manam dugne toksai ramus
Mėnulio pilnatis išglosto plaukus
Kai užveri tavuosius rankų vartelius
Pasaulio gyslomis ledonešis išplaukia

Dabar dienų nareliai trūkinėjantys tuščiai
Išsižadėtos blykšta vakaro žvaigždėtos durys
Varveklių muzika per upės radiją tiktai
O tiek nedaug pritrūko iki snaigių tobulos architektūros