Juk kalėdos... buvo...

- O tavo akys tikrai mėlynos. Bet ne kaip dangus, o kaip ledas žinoma...
  Keista, jos švyti. Na, tikrai, čia ne menesiena atsispindi, jos pačios... Supratau! Giliai jose šviečia užšalusi ugnis... Štai, ką tu slepi...
  Būk geras, nežiūrėk taip į mane, man šalta... Tikriausiai tu ir mane dabar užmuši. Bet juk aš tavo draugas... Tiesa, tu turi tik vieną draugę ir ištikimą bendražygę - panelę mirtį. Tikrai, jūs tokie panašūs, graži pora būtumėt...
  Taigi... Tavyje yra užšaldyta ugnis. Skamba, kaip pusfabrikačio pavadinimas, ane? Atrodo tereikia mikrobangų krosnelės ir po penkių minučių tu jau žmogus... Deja...
  Šyptelėjai? Gaila, kad tik lūpomis. Net visą akimirką patikėjau, kad galėtum šyptelti akimis... Nežiūrėk į mane, man baisiai šalta.
  Reiškia jau atėjo mano paskutinioji... supažindinsi su drauge, ane? Na norėčiau, kad ką nors pasakytum, žinau, kad tavo balsą galima išgirsti tik vieną kartą gyvenimą ir aišku paskutinį. Matai, žinau, kaip ledas atrodo, tačiau niekad negirdėjau, koks ledo garsas...
  Beje, jei jau mirsiu, tai leisk užduot vieną klausimą: Ar esi kada nors, ką nors jautęs?
  Ačiū dievui, nuleidai akis, labai šalta buvo... Žinojau, kad nuleisi akis po šio klausimo, vos pamačiau tą užšalusią liepsną... Nors tu niekada nenuleidi akių prieš tą, kurį ruošiesi nužudyti, taip pasisemi jėgų, ar ne?... Taigi, kažkada visgi tu jautei... jautei džiaugsmą, kai būdamas vaikas atidarei dovanas per kalėdas, jautei šilumą, kai sėdėjai su šeima prie židinio, jautei baimę, kai stebėjai, kaip miršta toji tavo šeima... jautei skausmą, kai suvokei, kad ir pats atėmei gyvybę. Tai tikriausiai buvo paskutinis jausmas tavo gyvenime. O tu jų ilgiesi, na, tų jausmų, tu tikrai žinai, kad nebegali net to skausmo pajaust...
  Na, gal dar kartelį nužudysi su pykčiu... Jei pavyks atšildyti tą liepsną ir sukelti įniršį, skaityk, kad tai mano kalėdinė dovana tau. Na sakyk ką nors!...

  - Na, ką gi, ir šiemet manęs Kalėdų Senis neaplankė, nors tikrai kilnus tavo noras buvo...

  Ant plytelių prie židinio tekštelėjo lašas kraujo, po kelių sekundžių ant žemės sunkiai žnegtelėjo kūnas, sukeldamas vibracijas, dėl kurių nukrito žaisliukas nuo kalėdinės eglutės, gaila, brangus buvo...