* * * Cezzanas be obuolio..

0021 0123 2016

Sakralinė geometrija,
Gydo nuo meilės trūkumo
Net žiemą.
Aš piešiu trikampius,
Kol pagaliau tu įžengsi.

Tetra, Hexa.

Ir vis
Žiemos naktys,
Tos kur tikrai ilgos.
Vis paklystu.

Jūsų ten tikrai daug,
Ir balsų galvoje tiek pat.
Aš vėl vienas.
Bet mintyse.

Mintyse aš vėl imu drobę,
Ir jei tik būtum čia...
Nežinau, gal lėkšta,
Rodos vėl būtų pradžia.

Vėl. Vėl drobę.
Tapyčiau tave septyniasdešimt seansų.
Nugremžčiau ir vėl lipdyčiau.
Iš naujo ir iš naujo.

Gal naivu,
Bet rodos,
Kartą,
Būčiau arti.

Vėl imčiau drobę.
Kvėpuočiau, tavo ritmu,
Ir nemirktelčiau,
Kol nematyčiau tavo užmerktų akių.

Vėl ir vėl ir vėl.
Bejėgiškai kažkaip skamba.
Bet rodos nėra kitos išeities,
Kol tu ir aš taptume
Aliejum drobe.

Ai... Netikiu, kad kada vėl patikėsi,
Bet kaip kartą sakė Jis -
Viską padariau dėl Tavęs.
Tik kas iš to tau liks...

Dega.. Vėl dega.. .
Vėl viskas dega.. Ir vėl imu drobę,
Ir vėl kitą, ir vėl toli nuo tiesos.
Ir vėl klysiu.

Ir vėl degs. Ir vėl ir vėl,
Ir aštuoniasdešimt kartų
Tu sedėsi prieš mane,
O aš nė per žingsnį nepriartėsiu.

Tu užmerki akis,
Akis savo ir mano.
O gi reikia nepraleist,
Paslapties nepraleist...

Melas. Melas. Melas.
Melas.. melas. Melas...
Melas.. Melas. Melas. Me
Me. La > M e l a me
l a s.

Tiesiog ateik pas mane.
Gi matai, kad jau seniai išprotėjau.
Gi matai, kad seniai tave pamiršau.
Gi matai, kad žiūriu į drobę...

Gi žinai, kad paimsiu tavo ranką,
Ir liesis raudoni šešėliai,
Kaip kad tada,
Kai juokavom, jog viskas dėl meno.

Spjauk į moralę,
Ir aš tai padarysiu,
Nenusisuksiu,
Kol pagaliau atvesi į tą kelią. .

Hey Joe...