Pokalbis su savastimi

Ak, nieko naujo, bet vis tiek sakau,
Nes nekalbėti  jau  tiesiog nemoku –
Juk vakarėji manimi, dangau,
Ir lietumi rytais prie lango šoki.
Kasdienis skaudulys puodelyje kavos
Pavargusioj nuo žvilgsnių atvirutėj -
Ir tas, kur keikias drumzlinoj galvoj,
Kada vinilinę plokštelę laikas suka.
Aš kartais miegu, bet vis tiek kalbu,
Kad mėnesiena jau seniai išbluko,
Kad reik adyt baltas skyles naktų
Ir pirkt naujas drobes pakrančių rūkui.
Kaip gera man – tu visada tyla
Ir aš galiu netrikdoma kalbėti –
Ak, nieko naujo, ak, deja deja