Kokia diena - be šviesos?
Naktis kokia - be žvilgsnių,
po užmerktais vokais,
kas juos užklos?
kas įdės į akis šitiek mirksnių?
kiek žiūrėta beeinant takais,
kur apakinti
saulės žėrinčių tvilksnių,
... sklaidėsi žodžiai,
pavargusių lūpų kerais.
Mes laukėme, keitėsi dienos,
tai ramios, tai keistos,
ir naktys, su kaukėmis,
slinko po vieną,
pro mus
lyg pro miestus - apleistus.
Mes matėmės, netikusiu laiku,
beprasmiai žodžiai - matiniai,
jų kratėmės,
ištardami dar pilkesnius žodžius,
ir neužbaigtus sakinius...
Turėjome viltį, tikėjome - baigsis,
troškimas aklas ir neaiškus,
ar kristi, ar kilti,
vis vien susitaikys,
dvi širdys,
sudeginus laiškus.
Į sniegą - įsminga,
aštrumą - išlygina,
į ašaras geriasi snaigės,
neliesiu, tesninga,
žaizdų - tenegilina,
mintys,
kad viskas jau - baigės.