Jau ne dienom, ne metais ar praeitimi;
akimirkomis laiką išmatuoju
ir matmenys pasikeičia.
Žiūrėk, Poe,
per delną upės nuplaukia,
kriokliais nukrisdamos žemyn,
vaivorykštės išsilenkia virš jų pabūti
ir nuostabu, kai netgi ne per žodį,
o savim junti, kad
transcendencija -
aukščiausioji forma būties.
Šalin filosofą nuo šitaip sunkiai tarto žodžio.
Kokia puiki dalia, kai supranti –
kažkas gyvena ten, už mūsų proto.
Poe, sakyk, o tu? iš kur?
Ar nereikėję jau anksčiau ir man
akimirkom išvaikščiojus pasaulį,
bent kino kadrais jį, ant delno pasidėjus,
įnešti į Savęsp nelyg į veidrodį
ir sužinoti kaip dievai gyvena.
Tyli, Poe.
Ir šis tylėjimas taip pat dievybės vertas,
Tačiau tikėti žmogumi ir aš dar neišsekęs.
Taip, suprantu –
kvailai atrodo karieta,
kurią dar pakinkyti ketinu
ir dar kvailiau girdėti
kaip Ygaga, jos žirgas žvengia.
Tyli? Betgi tiktai todėl, manau,
kad nesiliauja varginus mintis,
kad tai, kas sutelkta į transcendenciją,
už proto kas,
Žmogui į protą atsinešti reikia.
Man niekada dar ne viena nebuvo transcedencija būtis, o tik visa ta - ji iš karto ir staiga, kaip matosi galvą atlošus per šaktarpį pasaulis žaibu pereina.
Ir nors į mirtį kartą buvo batai atgręžti, bet jau žinau, ištversiu iki galo basas nuogas, bet ne senas, ne pavargęs, ne išminčius. Nes ko tada tas kraujas būtų vertas.
... ir dar visokiems "tictacams" - komentavimas - reiškia apmąstymą, apsvarstymą ir išdėstymą raštu, bet ne pažymių rašymą, nes tictaciškos erudicijos šitose plotmėse yra niekinės.
ir kad aiškiau taptų poe - jei rašoma "savęsp" nereikia "į", jeigu - "į save", "prie savęs" (nors tai nevisai literatūriška), nereikia prieveiksmio "savęsp".
prieveiksmio sąvoka "savesp" yra pasenusi, bet reiškianti "į save". Tai jau lietuviškiau ir kalbingiau, kadangi žodžiai neturintys mums žinomų galūnių nėra iškalbingesni. Turtinkime bendrinę literatūrinę kol kas dar egzistuojančią Kalbuvą.
deja, deja... už protą mūsų (europinį) ar nemūsų (indėnų, kiniečių ir visokių poe...) evoliucionuojanti dieviškoji Gamta su amžinąja Visata nėra sukūrusi nieko didingesnio visų galaktikų sferose. kiek tas mūsų protas befantazuotų apie virš gamtiškas esybes, galias ir valias... ir kiek bepirduliotų visokie šamanai su poe - dainiukais: sukirpėjai, siuvėjai (Dainiukas D.), šlavėjai (Dainiukas G) ir t.t.
Ne ne, nereikia tempti į protą tai kas ne jo, kas už. Protas - instrumentas tik, kartais skalpelis, kartais bukas kirvis - ir visada supošlins tai kas ne jo :) Va ir žiūrint į tekstą - protas skirsto lygina analizuoja, nepatinka jam pavadinimai Poe ir Ygaga ir dar kai kas - asmeniškumai gal. O tas kas ne prote - šypsosi ir rašo 4 :)
Žiūrėk, Poe,
per delną upės nuplaukia,
kriokliais nukrisdamos žemyn, ...
Taip gražiai parašyti gali tik jautrios poetinės sielos žmogus. Žaviuosi Jūsų kūryba, Praneli.
Labai gražus ir prasmingas pokalbis su Poe. Ir nesvarbu, kad ji tyli - tylėjimas irgi yra atsakymas. Sėkmės jums abiems tolimesniuose bendravimuose !