Galimybės ir žuvis

Jei niekada čia neateitų ateitis,
O praities taip pat nebūtų buve,
Jei dienos vis netaptu naktimis
Mes laimę rastumėm viens kito kūne.

Jei čia nebūtų nei žmogaus,
Tik mes ir upė, vynu pratekėjus,
Butum tu man kažkas brangaus
Kažkas brangaus tu būtum, vynui įpusėjus

Jei viskas vyktų atbulai
Ir mus kas rytą žadintu pelėda
O naktį mus baugintu vyturiai
Tada tikėčiau aš tavim labiau už Dievą.

O jei kalbėti nuoširdžiai
Juk viskas visiškai čia paprasta
Pagauk auksinę žuvį tu tiktai
Ji norus pildo dar geriau, nei sako pasaka.