Einu

Ilgai spoksojau be minčių,

Lyg pirmą kart visus pamatęs.

Į tris galėjimo kelius,

Į tris skirtingo turinio pavasarius.

Aš pirmą kartą supratau,

Koks silpnas aš bes savo valios,

Ji skalndė  šiandien virš kalnų,

Išėjusi pažaist - dabar, su mano kūno batais.

Nepajudu. Nepaeinu,

Net balsas - nebeišleidžia jokios  frazės.

Staiga aš įkveliu jazmino pumpurų,

Ir suprantu. Einu, einu link savo valios basas.