Mano svajone. Mano šilkinio geismo spindulį,
Man taip godu prie Tavo balso prisiliesti.
Aukščiausi toliai, paslėpti Tavo rankų judesį,
Kurių gilumą, kartais vos galiu iškęsti.
Tu lyg vanduo, tai kyli, tai krenti,
Lyg snaigė, kartais norinti išplėsti,
Savo žaviausią formą, mano paslapty,
Kad mes abu įžengtumėm į vieną dėsnį.
O mano laime, mano vaivorykštės šauklį,
Man taip ryšku, Tavajam žvilgsnyje, save pratęsti.
Palaima kvepiančių, TŲ pakalnučių ilgesy,
Išsikvepint ir niekad, niekad, šito kvapo neprarasti.