Juodoji išdavystė

Suklumpa svajonė nuoga, laižo iškrypę šešėliai

Pagiežos sustingus ranka, stumia į juodąjį vėją

Ko drebi drebuly, eiti „velniop“ tau reikėjo

Džiaugsmu ji klojo kelius ir ašaras Tavo išgėrė

Stingdė suktybę laike, angelus tavo prišaukus

Apsupo žvaigždynais akis, ir demonų kelią užvėrus

Ko drebi drebuly šaiposi siurbdamos iltys

Suraitė, tave rutuly, velką likimą patvėrę,

Klupo svajonė nuoga, atleidusi viską pasauliui

Rusena menkutė šviesa,

        Nupūtei - savo saujoj!