Prie pagrindinio įėjimo šypsos laikas.
Tai rezervuota zona. Tada, gėlėm išklota dabartis.
Jis rankose atsargiai laiko tai, kas skleidžia,
Susitikimo žiedus ir besipildančias viltis.
Gal kiek pristigdamas drąsos, jis vis kartoja,
Žodžius, kuriuos norėtūsi iš karto pasakyt,
Bet vos palietęs akimis tą išsvajotą veidą,
Netenka amo ir kukliai leidžia žemės link, akis.
Suvirpa kūnas lyg žaisme plaštakės,
Sudrėksta švelnūs, šitaip geidžiami delnai
Ir ši akimirka, pavirtusi į šokį žvakės,
Ištirpsta lūpose, bet mums taip buvo, jau seniai...