Išaušo rytas, Tu vangiai, sunkiai, kėleisi
Akių vokai, lyg spąstais užspausti,
Ir taip, kas rytą, plaukai Tau susivėlę
Dar mintys miega, prabusti vis skubi.
Laukan išėjęs, akių, net nepakėlei,
Koks tik tai Tau, aušros dangus
Sustok sekundei! Tave, juk liečia vėjas,
Palies ir medžiai - prieik prie jų
Nuauk batus! Tave juk - žemė liečia,
Kaip liečia žolę gaivi rasa,
Ir žiedas skleidžiasi, jį saulė liečia
Kaip liečia upė akmenis - savam dugne.