Likimas tarė kartą

Tada, balandžio pumpuruos,
Upe tekėjo aukso saulė.
Tu ten buvai tokia graži,
Graži kaip Tavo vardas.
Buvai Tu žvaigždėmis puošta,
Tokiom kaip Paukščių takas.
Aš nepamiršiu niekados,
Ką tą kart sakė Tavo akys…
Mirgėjo deimantais dangus,
Jis mūsų buvo vertas.
Išbalintas naujos spalvos,
Likimas tarė kartą:
Krūtinės srityje neberandu širdies,
Nebežinau į kur sruvena venom kraujas.
Jaučiu palaimą padeklamuotą paslapties
Ir šito iki soties man pakanka.