Kaprizo akyse matau kryptingo ženklo ciklą.
Globojanti fantazija išlaisvina žingsnius.
Sudievintam Myliu suranda pirštai smuiko stygą,
Išsivaduoja Tavimi šampano taurė į garsus.
Ach, kokia žvėriška trauka užvaldo žmogiškąjį šėlsmą,
Nutraukdama relikvijas nuo normom prislėgtų pečių.
Ryškiausioj prieblandoj atsiveria besaikis guolis,
Išsiriečia iš alkio gylis beieškantis aštriausių šaukinių.
Su saiko priedanga, ryte poetiškai nubudę,
Mes deklaruojam kūnuose bevirpančius ginklus.
Ir įsidėję laimės amuniciją, prie laiko slenksčio šūvio,
Išeiname įprasminti, tik faktiškai, Naujus metus.