Metų laikai pasitraukia į šaltąją
Rytai ir vakarai vis labiau į tamsiąją pusę
Būtieji kartiniai virsta nebūtuoju
Busimieji tolimuoju
Vanduo negrįžta į sniegą
Sniegas į vandenį
O tavo noras užmigus pabėgti
Kiek toliau nei pasiektų rytojus
Plečias nelyg dėmės ant stalo
Tik kažkodėl vis dar keliesi
Nors galėtum taip ir likti
Kiaurai prasmegęs