Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mano batuose sniegas užauga.
Per žiemas, kai subtiliai ne balta.
Jis teorinis ir čiulba taip meiliai
it gegutės mažylis,
kol aš iškelevęs į vakarus.

Mano plaučiuose oras atgyja
ir vaidina kranksėjimo pantomimą, kai lyja.
O pamenu aš tuos laikus su nuostalgija
it boruže ant delno vaikystėj,
kai danguje taip šėldavo dvasios ir kaukdavo ūūū
už langų mano mylimas Gruodis.
Įsileisti prašydavo jis,
bet aš jį myliodavau skruostais,
kai reikėdavo pėdint į suolus mokykloj.
Jis buvo laimingas,
kaip aš. Apkramtytas truputį,
bet tikras...

Pamenu sėdi namuos atsitraukęs užuolaidas,
tą akimirką, kai prieblanda, taip šilta viduj,
o šaltis savo raštais susiuva stiklą.
Kai parkritus į sniegą angelu virsdavai.
O pakilusi su mažyčiais pūkeliais ant rūbų
prašydavai tapti akimirkai valsu
tarp spindinčio rūmo.

O kas nutiko dabar?
Ir kaip pasiteisinti vaikui,
kai visos žiemos atrodo,
kaip Anglijoj rudenys?
2015-12-26 08:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-26 15:21
Raimondas
Kaip Anglijoj žiemos :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą