Anomalija : 1 dalis

Mylėdavau tas dienas, kai mane laidodavo. Tada reikėdavao ilgai išsimiegoti, o po to pajunti ilgą, neapribojamą žavesio, sykiu ir pasitenkinimo reflekciją. Įmanoma įveikti fizinį gyvenimą. Taip sakydavo mano Išganytojas. Pirma - nukirsti įsišaknyjusias jo šaknis, vėliau - viskas biologiniais klodais susinaikins. Tai paprasta: pažvelk į tręšamaus laukus! Paprasta, bet kai esi psichologinė anomalija negali pasiekti fatališko veiksmo užuomazgų.
Prieš laidojant Išganytojo prašiau, kad mumifikuotų mano smegenis. Nekiekvienas yra psichologinė anomalija arba, kitaip, kaip sakydavo pats Auksčiauisias - pati malda iš Danieliaus liūtų duobės  gelmių. Aš buvau. Egzistencinės filosofijos reikia? O gal šamanišku, man pamaldžių maldų?
Durys užsidaro. Celė.
Kas krauna vainikus? De profundis.

Pasiekti darną yra lengva. Trimatis pasaulis, devyntosios proto kategorijos lygmuo. dvasinė būsena susiraukia, ir palaipsniškai tampa susiraugžlėjusią ertme... kaip dangus. Ar kitos, kurios nors relijos.