Tirpsta žolė ir kaista
Ir teka per šąlančią žemę
Į delnus suspaudusi saulę
Ir mano melodiją semia
Per dangų prabėgantys toliai
Po natą pasiima krenta
Ir skamba kaip saulė ant rankų
Ir virpa kaip lašas ant lašo
Sušilti negalintys šnara
Viens kitą su spinduliu smaugia
Dar sykį sugėrusį ledą
Ant žemės tvirtai pastatytą
Be pamato tiesėmis plokščią
Tai kas gi taip lėkdamas šniokščia
Žolynais nutiesdamas kelią
Tai gimsta per slenkstį ant kelių
Atėjęs paklaidžiot priglunda
Ir šypsosi vaiposi gundo
Kaip laikas tik buvęs ir dingęs
Kaip ledas jaučiuosi sustingęs