Gal apie kates

Tavo kojos
Tvirtos ir trapios
Nė nežinau
Kokios labiau

Žengia per mano gyvenimą
Sudužusio stiklo
Išlieto raudono vyno
Ne taurės
Net ne butelio
Viso perpildyto ežero
Vandenyno
Ar tiesiog balos
Murzinos
Ledu padengtos

Liejasi per kraštus
Pamiršo kažkas
Čiaupą užsukti
O buvai šalia jo
Tik abejingai stebėjai
Ir netyčia
Pamiršai
Jog jis vis dar teka

Apmaudu, mano meile,
Tiesiog apmaudu

Nesuvokiamas žiaurumas
Iš žvėries nasrų
Riaumodamas meilės giesmes
Liūliuodamas suokė
Nagais glostė veidą
Kaklą bučiavo
Dantimis išplėšdamas
Sielą
Iš svajonėmis supančioto proto

Baisu tai
Jog ir iš širdies

Purve voliotis palikęs
Nes tau taip gražu

Įsčias išdraskęs
Galvą pakėlęs aukštai
Tiesiog išėjai
O ir negi tau rūpi
Kažkas
Kas net nesi tu

Nebenoriu irstytis valtimi
Nebenoriu mylėti tavo akių
Nebenoriu jausti tavo krūtinės
Alsuojančios vienu ritmu
Nes visa tai kuriu tik aš
Aš
Bet niekada tu

-------------------

Dėdama koją į rytą
Šlubuosiu
Ir prigulsiu šalia
Tų juodų
Vienatve kvėpuojančių
Pagiringų kiemo kačių
Nors mes panašios
Nors ir vienos kitų nesuprantančios
Bet šįryt
Aš tokia pati
Kaip jūs
Mano melancholiškos damos
Nusileidusios iš konteinerio sosto

Pravirkstu

Net ne pikta
Kaip keista
Tik labai labai sunku
Ir klaiku
Kad tampu
Viena iš jų -
Juodų konteinerio kačių