Gal neliūdėk

Gal neliūdėk,
jei akmenėlis skambteli į sielą.
Tiek išgulėjęs nepakeltas,
kad sunku supykti dėl kelionės jo.
Gal nemokėjo jis tavęs aplenkti.
Galbūt pamanė, kad išmoksiąs skaudančią suprasti.
Gal buvo dar kitaip.
 
Dažnai gyvenimuose lemta
kuomet, užančiuose kerštingą pyktį išnešioję,
ateiname kartu su juo
aukštiems kapams –
tėvynei protėvių lig žemės nusilenkti,
palikdami ir akmenis aukščiau savęs.