Pasiklydusi Širdis..*

Palikta ant kranto,
Atstumta visų.
Žavi būtybė neria į mintis,
Ir skęsta savo sieloj.

Akys plaukia upeliu,
Lūpom varva vyšnių kraujas.
Balso stygos gaudo orą,
Žodžių pieva greitai vysta..

Sūrus vanduo nuglosto skruostus,
Baltam lape ištirpsta raidės.
Gilioj nakty, mergelės rankos virpa,
Kai skausmą reikia užrašyti...

Pametus savo kelią,
Širdis raudoti ima.
Ir garsiai aidi dainos,
Per mišką, per laukus, gatves,
Paguodos ieškant..

Draugai užtvėrė tvorą,
Net plyšio nepaliko.
Ledu nuklotas kelias,
Link mylimos šeimos..

Nakties tamsoj,
Manasis vyras tyko.
Jo meilė ir artumas,
Lyg paukštis,
Ieškantis savų namų.


Aš kaip gėlė,
Augimui reik vandens.
Pradėjus  vyst maniems žiedams,
Ėmiau ir tvėriaus į svajų pasaulį..

Prie mano namo slenksčio,
Viesulas skrajoklis.
Pakvietus jį išgert kavos,
Sukuos savuos jausmuos.

Žinau, man reikia atsistot,
Atverti sau duris,
Padėti meilės žingsnį,
Sutikti išėjimą..

Sušilti saulės spinduliuos,
Numesti grandį nuo pečių,
Įkvėpti viltį gabalėlį,
Užkąst malonę kąsneliu..

Priglusiu, prie motinos krūtinės,
Atminsiu džiaugsmą,
Tos žavios vaikystės.
Pakilsiu nuo rusvų grindų,
Atrasiu skonį, vėl ir vėl,
Vilties šviesoj.


                                                ***