Ir vėl

Ir vėl koridorius matys mane ant Tavo lūpų,

Ir vėl jo kilimas skaičiuos kiek kartų tai darei.

Ir vėl paveikslai akylai klausys prie mūsų durų,

Ir vėl juos erzins dusliai sklindantys garsai.

Ir vėl į spyna nepataikys raktas nuo lengvumo,

Ir vėl vonia su protarpiais, užklos mus putų patalais,

Ir vėl blaškysis rytas dėl švelnumo vos nubudęs,

Ir vėl kava garuodama delnuose apsikeis.

Ir vėl kilometrai galvos, kad jų iš vis nebuvo,

Ir vėl tik simboliais kalbės laike ženklai.

Ir vėl mes melsime duoties šito artumo,

Ir vėl tikėjimas mums viską, viską leis.