Iš versmės

Užliūliuoja bėgimas
į tikslus
ir pliusų dėliojimą,
nors po paltu
tebedreba nuogi pečiai,

nes žino,
kad ne tuo maistu
minta dienos
ir ne tuo gėrimu
užsigeria vakaras.

Sugertukų ir šilumos
ieško pirštai,
kol šluostais meduotas rankas
į mano suknelės skvernus
maratono finiše

ir sakai, kad myli,
net jei būnu
tavo bitė.

Žinai, kad netyčia
ir pabrėži,
kad
t-a-v-o.

Tu toks apsvaigęs,
saldumo kupinas,
o aš šypsausi
iš tikrumo.

Nors bėgai tu,
bet jaučiu,
kad tai aš
geriu
taip trokšto vandens –

iš versmės.