Lašas po lašo, išsiplauna
išblukusios dėmės sapnuose,
apie pabaigą pasaulio mažo
Dievui staiga numirus rytuose
Žvilgsnis po žvilgsnio-
akys jau nieko nebeprašo,
jos nieko neišduoda, nuvyto
tarsi gėlės vazose per ankštose
Pjūvis po pjūvio, dogmų skalpeliais
amputuoja jausmus,
nuskalpuoja sąžinę,
palikdami tave uždusti geismuose
Žingsnis po žingsnio
mes vis tolstam nuo savęs
palikę smėlyje įspaustų pėdų taką,
auksiniame vaikystės paplūdimyje
Banga po bangos-nusiplauna,
kartu su tirštais prisiminimais
apie tuos, kuriuos mylėjom,
kartu su paskutine tyra ašara
Saulėtuose mažo vaiko veiduose...