Leidiesi į Dievo bedugnę
apkabinti tą medį lapuotą,
kad pajautusi siela
rengtų dangišką puotą.
Laistyti šaknis
šio kosminio lizdo
ir nirvanos lopšyje
siela nevėluotų į kūną.
Nakties labirinte
ji ieško šviesos,
bet kūnas vis artėja, artėja
prie ledinės uolos.
Negali nubusti iš rožinio sapno
paklydęs
tarp džiūstančių medžių
ir kraujo erškėčių
kontakto.