Neleisk. Neleisk man nusisukti nuo Tavęs.
Priglausk dar nenubudus šiltą ranką.
Prie tyliai miegančios ramybės, kuri ves,
Kartu į ateitį - mums jos tokios, abiems pakanka.
Man neramu, jaučiu koridoriaus gale,
Kažkokį vėsų šauksmo dvelksmą,
Ir tuščiame jautrumo apleistam inde,
Matau abiems būdingą ryškų skausmą…
Aš nenorėčiau niekad Tavęs pasigest,
Nebegirdėti to šilkinio Tavo balso,
Nebematyti Tavo akyse savęs,
Ir nebejausti šilumos už lango.
Neleisk, Neleisk maldauju, nusisukti nuo Tavęs,
Padovanok raktus ir aš išsaugosiu, kas mums taip brangu.
Aš paaukosiu, visą savo būtį dėl lemties,
Kurioj norėčiau būti amžiams, Tavo valsu.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2015-11-02 14:37
O man gražus.Jausmo perteikimas taip pat yra svarbu.
2015-11-02 14:23
fantazijos man lyg mažoka. bet sklandžiai ir jausmingai. prisiminiau Aną. 3
2015-11-02 11:26
Kilni rašytojo širdis.
2015-11-02 09:50
Tictac/ai, kai varškė subyra, rupi - ji dar tinkamesnė vartojimui su medumi. Tik va sentimentams labiau tinka vyšnio :D
2015-11-02 09:35
Gal norėta atlikti jautrią išpažintį, bet gavosi žigolo valsas, besukinėjant ant piršto raktelius nuo žigulio. :).
2015-11-02 08:57
Nepykit ant tictac, jis tik dviejų skaičiuot temoka :)
2015-11-02 08:51
sentimentalioji varškė - bandom bandom ją suspausti į sūrį - bet subyra, nesilaiko , pirma strofutė dar šiaip taip , o sekančios vis blogiau ir blogiau , sutrupa valsu :) 2