Spalio išleistuvės

Išeina išbarstęs
lapus ant takų.
Sugrįš tik po metų
ir tuo pat laiku.

O aš įsikniaubus
į žvaigždę verkiu.
Mėnulis dar guodžia,
kad būsim kartu.

Suspaudžiu
rankelėje stiebą vilties,
o jis ir ištrykšta
srove nevilties.

Pasidengia šerkšnu
rytiniai sapnai.
Ak, Spali, tu mielas
be galo buvai.