Tu privalai žinoti...

Ar tu žinai, kaip norisi gyventi
Ir mintimi tave paliesti.
O ar žinai, kaip man sunku įkvėpti
Išbraukt tave, nebetikėti.

Ar tu žinai, kaip norisi gyventi,
Ryte tau „myliu“ pasakyti.
O ar žinai, kaip norisi suprasti
Kodėl „sudie“ neišsakyti.

Ar tu žinai, kaip norisi gyventi,
Svajose kartu skrajoti.
Bet ar žinai, kaip norisi tylėti,
Ir tavo vardo nekartoti.

Ar tu žinai, kaip norisi gyventi
Ir muzikos tavos klausyti.
Bet ar žinai, kaip norisi užmiršti?
Iš dainos žodžius karpyti.



Ar tu žinai, kaip norisi gyventi
Ir vėl tave bučiuoti.
O ar žinai, kaip norisi užmiršti
Nustot save linčiuoti.

Bet ar žinai, kaip noriu aš gyventi!
O negaliu tavęs nekęsti!
Ir ar žinai, kaip norisi numirti,
Kartu su tavimi nuskęsti.

Todėl prašau nors truputėli pasilikti.
O dar geriau visai nebeišnykti.
Arba prašau tu leiski man gyventi,
Todėl meldžiu mane paleisti!