Lipa vėjas į medžio viršūnę,
gal suras ten pabėgusią,
lapus ir uogas nutapiusią,
rudeninę Mūzą pasislėpusią.
Išnešios sūkuriais,
išbarstys ant takų.
Kažkas eis ir surinks.
O, Mūza, Kur Tu?
Brendu rudens taku,
Tavęs sugrąžint negaliu.