365 dienos vėl praėjo
ne visos ėjo
dalis jų lėkė skrido nėrė
dalis lėtai tipeno basomis per smėlį
dalis miegojo
kitos kūrė ir norėjo
jų keliasdešimt dirbo
kas trečia tingėjo
dar kelios buvo užriby
dar kelios tamsoje šviesos išėjo
viena jų nusivylė
ją dešimt viltimi išgydė
keliolika dienų sustingo
laike nepajuda nežino
neranda ir neatpažįsta
pradžios ir pabaigos tėvystės
senosios savasties
dar kelios sužavėtos
paliko svečiuose toli
beribiame nieke pasikalbėti
daug jų tylėjo
dar daugiau mylėjo
o kiekviena jų gyvastį stebėjo
ir visos jos kartu
diena dienon
nupynė mano laimės pynę