Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 30 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





agricola agricola

Irklavimas

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Tik dangų imuosi kartu, eidamas ir
                              nesustodamas
                                (J. Kunčinas)

... Irklavau kaip koks beprotis, ir toks sunkis įsimetė į įsitempusį ir nežmoniškai išvargusį, nuo to irklavimo, mano kūną, kad pradėjau prarasti pojūtį ir supratimą, ką ir kuo aš irkluoju.
Tarpais trūko oro, tarpais atrodė, kad aš su kiekvienu mostu panyru į vandenį ir kol neiškeliu irklų aš neturiu kuo kvėpuoti, aš dūstu, paskui greitai įkvepiu ir vėl po vandeniu.
Kas kart iškeldamas irklus aš bijojau pažvelgti į juos, nors gal neturėjau kada nes reikėjo skubiai įkvėpti ir vėl žalsva spalva aptraukdavo akis ir dusinantis oro trūkumas.
Irklavau kaip koks beprotis, net nežinodamas kur aš irkluoju ir kodėl ir kokie čia vandenys skalauja mano valties, ar mano šonus, nežinau, ar aš, iš viso, valtyje kokioje sėdėjau.
Reikėjo išdrįsti, reikėjo atsisukti ir pažvelgti ten kur buvau atsukęs nugarą.
Nugarą į tikslą.
Kaip žmogiška, beje, yra nugarą atsukus į tikslą siekti jo, ir kai pasieki negali patikėti, kad jau atsitrenkei į jį.
Bet reikėjo dar įsitikinti kokiu paviršiumi plaukia mano valtis, ar tas kažkas ką aš yriau, kaip beprotis, tikriausiai pirmyn, nors ir nugara į tikslą.
Galėjau klausti savęs ar galima pasiekti tikslą atsukus jam nugarą, bet neklausiau nes irklavau ir dusau, irklavau ir dusau..., tarpais persmelkiant minčiai, kad toks ir yra ėjimas į tikslą, toks tikslo siekimo kelias, irtis ir dusti, nežinia nuo ko, nuo irimosi ar nuo pojūčio, kad esi po vandeniu.
Kartais man imdavo atrodyti, kad irkluoju aš per ilgą žolę, nes kartais kažkas kabindavos už veido ar rankų, o kartais pasirodydavo, kad turėčiau irtis miško viršūnėmis, nes gaivus vėjas pūsdavo man į nugarą ir valtis ar kažkas ką aš irklavau pavojingai kryptelėdavo į šoną, ar smigdavo nenatūraliai, tarsi kokion prarajon iki užsikabindavo už kažko, kad išlaikytų pusiausvyrą ir mane žinoma.
Kartais atrodydavo, kad aš iriuosi per lakų ir paslaptingą dykumos smėlį, nes irklai sunkiai smigdavo į vandenį, ar į vandenį ir valties dugnu lyg jusdavau smėlio brūžinimąsi.
Irklavau kaip koks beprotis ir tik vienu momentu, įkvėpdamas orą kryptelėjau lyg visai netyčia į šoną ir pamačiau lyg veidrodyje savo galvą, kuri iš tikrųjų buvo irklo pabaiga, irklo, kurį aš be gailesčio murdžiau į dusinantį vandenį, ilgą žolę, aštrias medžių viršūnes ar paslaptingą dykumos smėlį.
- Kur tu irkluoji?! – Norėjau šaukti irkluotojui ar irklui, nes to žvilgsnio akimirką pasijutau vienu ir tuo pačiu.
Žvelgiau nustebęs ir nustėręs į tą irkluotojo ir irklo konstruktą ir siaubas kaustė mane, tačiau panardinimas blaivė ir svaigino, vienu metu atrodė, negali būti, o kitu aiškiai sakė yra, ir nebuvo galimybės apsispręsti, kas geriau būt irkluotoju ar irklu, nes vienu kartu abiem būti lyg ir neišeina, lyg ir nesiderina su jokia logika, tokiam konstruktui reikalinga dekonstrukcija.
Tačiau nespėjus įsižioti, aš vėl buvau ten, kur nebuvo galima kvėpuoti, buvo galima laukti tos trumpos akimirkos ir to bepročio irkluotojo - manęs mosto..., ir jokios galimybės sušukti, sulaikyti tą beprotišką įrimąsi į tikslą, kuriam atsukta nugara..., dūstant, sunkiai kvėpuojant, bet nenumaldomai, nepavargstamai, irkluojant, nesustojant...
... Irklavau...
2015-10-22 10:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-02-05 19:28
Loke1
atrodo, kad kiekvienas, skaitydamas šią esė, galėtų pasijusti irkluotoju. ir tai afigiena.
o. tas kas yra taip irklavęs pajaus kur kas daugiau.

ir taip: gauname dvigubą efektą, dvigubą stiprybę. :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-11-06 08:45
agricola
čia procesas...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-11-04 16:26
Irena Kepaliene
Geras irklavimas...Tik į kokią ,,orbitą"?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-23 21:09
Erla
Mėgau irkluoti, trokštu irkluoti.
Bet apie tai reikia sugebėt parašyt/penki yriai
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-23 13:29
Pranas
Nepasakysiu, kad gerai supratau, bet irkluotojo nesieju su rašinio autoriumi. Labiau su savimi.
[i]Kaip žmogiška, beje, yra nugarą atsukus į tikslą siekti jo, ir kai pasieki negali patikėti, kad jau atsitrenkei į jį.[/]
Beje, plaukimo peizažui  pagyvinti  dar  pridedu  ir nuo savęs:  plaukiau taip, taip plaukiau, kad net žvaigždės akyse  sužino Daug, daug... Bet laiko tebuvo suskaičiuoti tik iki penkių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-22 14:32
sphinx
afigenna metafora, norėjau išreikšt mintį... pagiriojimosi kaipo irklavimo... svarbu ritmą pagaut... nu, ir neišlėkt iš baidarkės... bo nuirkluos dar pati, vargo nematydama...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-22 13:18
agricola
jei padeda, kodėl gi ne :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-22 12:52
sphinx
pagiriom tai pats tas skaitalas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą