Tu (M) esi (j) aš (s) o aš esu tu
Bet abu mes tokie svetimi
Tu neklausi į kur išeinu
Nes ir tu į ten pat išeini
Tavo akys tarp mano žvilgsniu
Susipynė tvirtai tad gali
Pasakyti į ką gi žvelgiu
Nes ir tu į tą patį žvelgi
Kai aplinkui palieka veidai
Pagrasinę negrįžt niekada
Čia ir vėl nusišypso ramiai
Tavo lūpos manajam veide
Būsi tu kaip esi kaip buvai
Prie manęs tuo pačiu taip toli
Nežinau kur gyvena dievai
Kad ir kaip ar į ką tu žvelgi