...

Kai kiemsargis ropščias į kiemą
Visas girtas nuo mano sapnų...
Per sniegą naktis išsivalo,
Visai kaip baltas popierius
Po egzorcizmo anglim.

Pažadink mane, nors esu
Vienišas paukštis; nutilti.
Rieda ašaros bokštais
Nors taip sunku pripažinti...

Pasiima duoklę ruduo
Atnešdamas sieloje karą...
Kurį pralaimiu.

Jaučiu, kaip mano pirštais lakioja
Užuomazgos tolimos prigimčiai.

Nuo drobės baltos,
Prie batų į dangų išeiti.

Patefono adata nekliudoma
Užsiuva mano vaikystę

Įsipilu balto vyno į stiklą
Ir matau, kaip moterys
Sustatytos palėpės kampe
Nedrąsiai nusilenkia
Užbaigdamos prisiminimų
Vaidinimą...