Kodėl mane poezija kvieti
Kai mano mintyse tik skaičių aibės
Esi man visiškai neįdomi
Stebiu kaip kreivės kyla kreivės leidžias
Tik meškos ir tik buliai aikštėje
Iš nulių ir iš vienetų man rūpi
Ir diversifikacija joje
Ant kelių nepajudinama tupi
O tu poezija kvieti mane
Šaltu balsu bet kvepianti alyvom
Todėl ir vėl prabėgusi diena
Dar lieka tęstis valandom vėlyvom
Ir jeigu kartais bulius ar meška
Atneštų išsvajotą milijardą
Vistiek žinau kad liepsi visada
Man prisiminti vėl tave dar kartą
Ar tu gali palikt mane prašau
Su savo postulatais nuobodžiausiais
Aš paskutinį kartą parašau
Nes paskutinį kartą tu paklausei