Jausmingas rankų masalas ausims,
Natoj pražysta, noksta ir subręsta.
Pavargęs nuo teisumo, žūstančia mintim,
Tikėjimas pravirksta, pasiduoda ir nuskęsta.
Aukštai, šviesoj, vėl tyvuliuoja lubinai,
Pamiršę pažadu - nedrįsta atsigręžti.
Lydėdami į gilią tamsą, oro burbulai,
Negrįžtamai naikina trapų meilės kąsnį.
Sumirga įvykiai – figūros raitosi gyvačių raizginiais
Nenumatyti vaizdiniai, išbado akyje gyvybės lęšį.
Įkvėpęs vandenio, daugiau jau nieko nemąstai…
Tamsa, vėsa, tyla ir būtinumas tai, be sąlygų iškęsti...