Gal ir nevertėtų veržtis diskutuoti
su tikrais žinovais ir aiškiaregiais.
Nedrįstu. Nors spėju: Viešpats man atleis
ir ginčus ir tylą. Nors... iš kur žinoti?
Aš geriau prisiūsiu sagą prie liemenės,
dar pašersiu šunį, laistysiu gėles.
Tegul jie nežino koks aš laisvamanis.
Pasitaikius progai, jie mane sules.
Būsiu aš šešėliu, būsiu kelio moliu -
mindžios - nepranyksiu, kirs - nesukapos.
Sau esu prisiekęs nevaidint šaunuolio,
pakentėti iki tam tikros ribos.