//O//

ir laikas žvelgia tyromis
nekalto vaiko akimis
kaip angelo nekalto
raukšles skaptuoja kaltu
save suskaldo paromis
aš pavargau šioj odoje
rutinoje vienodoje
vieni putoja niršta
kiti tiesiog numiršta
didžiausią pirštą rodo jie
gyvenimui visuomenei
ir skruzdėlių bendruomenei
apkurtę muzikantai
nepriklausau komandai
net savo durno nuomonei