Guli pliaže lapė ir barsukas. Jau pabrendę abu tokie, bet dar nebijo savo kūno linijų vienas kitam pademonstruoti. Lapė šlaunimi viksteli lyg netyčia, o barsukas pasirąžo bicepsą įtempdamas.
Staiga mato rudoji – gi barsukas nieko nepasitiesęs po savimi, o ji pati – ant didžiausio rankšluosčio drybso. Dar žiūri jinai, kad kažkoks lyg obuolmušas šitas jos, pavadinkime, kompanionas. Ir nevalingai ją ėmė tampyti juoko konvulsijos nuo minties, kaip jis visas smėliu aplipęs eis maudytis ir dar taškuotas kaip arkliukas.
- Barsuk, - ką manai apie mano kailinius?, - užklausia laputė nei iš šio, nei iš to.
- Pagal savo amžių jie atrodo tiesiog puikiai, - tingiai atitaria barsukas ir čia pat susizgrimba kažką ne taip pasakęs.
Lapė aišku užsigauna, tik neparodo. Bet visgi bando įgelti mažumėlę:
- O tavo kailis obuolmušas dėl netolygaus įdegio ar ilgainiui keisis, kaip pas kumeliuką kokį? Gerai, einu maudytis, - išpyškina Snapė.
Barsukas taip ir nespėjo jokio atsakymo suregzti tąkart.
(Po kurio laiko grįžus iš pliažo)
Sėdi lapė su barsuku prie baro ir kokteilius gurkšnoja. Tik kad sukliks lapė nesavu balsu, mat uodas ją įgėlė.
Barsukas kaip tik buvo nuėjęs į tualetą, tai gal negirdėjo. Šiaip būtų tikriausiai smagiai uždrožęs lapei, atsieit uodą priplodamas.
(Kitą dieną)
Lapė ir barsukas grįžo į zoologijos sodą, mielas skaitytojau. Deja. Neturėk iliuzijų, kad jie staiga taip ims ir pradės čia su mumis kaip lygūs su lygiu kokteiliukus gurkšnoti ir po pliažus trintis. Ir išvis, viešos piliečių apklausos rezultatai parodė, kad palaikančiųjų lapės ir barsuko socialinę integraciją buvo vos keletas ir tie patys iš Seimo.
(Po mėnesiuko vieno kito)
Lapė kad užstaugs per visą zoologijos sodą:
- Barsuk, o tu vis dar obuolmušas?
Atsakymą vėjas matyt tebegainioja iki šiolei.