Po pamokų, laukdami autobuso, kaimo vaikai linksminosi pasakodami anekdotus iš serijos „Kai mano mama/tėtis prisigėrė“. „Kai mano mama prisigėrė, užmigo prie šulinio. Girtas tėvas jos ieškojo, pagalvojo, kad įkrito į šulinį, šoko jos gelbėti ir pats įkrito. Tada atėjau aš, įlipau į šulinį... “ – springdamas iš juoko pasakojo vienas. Kiti kikeno, žvygavo, cypė, spjaudėsi – palaikė pasakotoją. „O kai mano mama prisigėrė... “ – pasigirdo iš pakraščio plonas balsas. „Tavo mama negeria, dink iš čia! “ – sušuko kažkuris. Vaikas, slėpdamas pritvinkusias ašarų akis ir maigydamas apgamą ant smakro, ėmė atatupstas trauktis. Kažkas metė akmenį...
Mama valė kruviną kaktą ir verkė. Kai liovėsi verkti, ilgai kalbėjo sūnui apie tai, kas yra gėris ir koks jis, užaugęs, bus stiprus ir tvirtas...
Po kelerių metų, po darbo, laukdami autobuso kaimo bernai linksminosi pasakodami anekdotus iš serijos „Kai aš prisigėriau“. Rato viduryje garsiausiai už visus žibančiomis akimis savo istorijas pasakojo augalotas ir tvirtas jaunuolis. Visiems kvatojant jis, patenkintas savimi, vis maigė apgamą ant smakro...
______________________________
P. S. Iš realios kaimo realybės