Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







DIEVAS, KAIP NEŽINIA KAS

Į palatą Nr. 6 jau buvo įslinkęs pavasario vakaras, kai Prokuroras kažko susinervinęs ėmė burbėti:
- Dieve, Dieve, jeigu tu būtumei, jau seniai būtum panaikinęs visus beprotnamius ir kalėjimus...
Mes su Teisėju klausiamai sužiurome į Prokurorą ir į tokį neįmanomai ir neįprastai vėlyvą pareiškimą, labiau panašų į tezę galimai diskusijai, todėl suklusome, su mintimi, nejaugi imsis ir...
- Ko beprotėliai, ištempėte savo laibus kaklus? Jūs man norite pasakyti, kad neminėčiau Vardo be reikalo? – Tiesiog provokuojamai kreipėsi į mus Prokuroras.
- Pasiilgai laisvės, kaip ten rusai sako toska zaiela? – Nusijuokė Teisėjas, o aš savo ruožtu pasakiau:
- Aš ne dievobaimingas, gali kartoti kiek nori tą vardą.
- Matai, kolega Teisėjau, kaip jaunimui viskas yra lengva ir paprasta. Jis pareiškia, kad yra ne dievobaimingas, todėl gali daryti viską, nes yra, atseit, toks drąsus, kad net Dievas jam nekelia jokios pagarbios baimės.
- Jaunimas visada buvo maksimalistai, jiems tik atramą duok...
- Ir paleis žemę po šimts velnių. – Užbaigė Teisėjo mintį Prokuroras.
- Tai dabar išeina, kad jaunimui žodžio laisvė ir kitokios ten konstitucinės nuostatos negalioja? – Pasipiktinau aš greičiau nuoširdžiai, negu dirbtinai.
- Matai užgavome už jautrios jaunimui stygos. – Nusijuokė Teisėjas.
- Žinoma, kad užgavote, juk jaunimas didžius darbus nuveikė civilizacijos vystyme, bet ne brandaus amžiaus, taip sakant adeptai.
- Žinoma, toks Sokratas buvo jaunuolis, kaip Mahatma Gandis, tokie aštuoniolikiniai vaikinukai? – Replikavo man Prokuroras, dar pridurdamas. – Nes tavo herojai yra Makedonietis, Bonapartas ir Korčiaginas su Matrosovu, arba mūsų Marusia Melnik, ji dar žinoma, kaip Melnikaitė.
- O, kad ir jie, be tų trijų paskutinių, nelabai žinau aš jau tų sovietinių. – Nepasidaviau aš.
- Dar aš siūlyčiau pridėti Konfucijų, Lao Dzė, Budą, Milarepą. – Vėl vardijo man savo stabus Prokuroras.
- Pridėk dar Basanavičių, Smetoną, Grinių, dabartinius patriarchus ir gausi SSRS laikų politbiuro amžiaus vidurkį.
- Bet juk amžius ne riba jaunuoli?
- Bet jaunimas maksimalistai, kaip ir riba, o tada kaip su Kristumi?
- Tu matai koks Vadybininkas lošėjas, laukiau kada gi jis kabinsis už tūzo, už Kristaus argumento, ir užsikabino, kai jau išvardijo visus autoritetus, kurie buvo pagyvenę. – Šyptelėjo galantiškai Prokuroras. – Taigi grįžome prie pradinės mano tezės: „jeigu tu būtum“, pirmos dalies.
- Tai gerbiamas kolega, teigiate, kad tik Dievo pagalba visuomenė gali atsikratyti,  ir kalėjimo, ir beprotnamio, arba nusikaltėlių ir bepročių? – Aiškiai į diskusiją kilo ir Teisėjas.
- Taip, tikrai taip, tik Dievas ir jo pagarbi baimė padėtų žmogui išvengti kalėjimo ir beprotystės.
- O kaip tada su tradicine visuomene, kur nėra kalėjimo ir beprotnamio? – Kirtau klausimą, norėdamas parodyti, kad ir aš kažką žinau.
- Bravo Vadybininke, nors ir ne Fuco mintis, bet vis šis tas. Ką pasakysi Prokurore? – Džiaugėsi mano klausimu Teisėjas.
- Pasakysiu, bravo Vadybininke, nes tu man padėjai pasakyti pavyzdį, iliustruojantį mano visą teiginį.
- Kaip tai? – Nesupratom abu, o paklausė greičiau Teisėjas.
- O taip ponai iš palatos Nr. 6. Tradicinėje visuomenėje visi yra dievobaimingi, laikosi įvairių tabu, o kas pažeidžia papročius, religines nuostatas ir kitus ten visokius tuos tabu, yra išvejamas, žodžiu banicija, todėl jiems nereikia, nei kalėjimų, nei beprotnamių.
- Tu matai Vadybininke, koks mūsų Prokuroras yra smulkus niekšelis. Jis, maža to, kad abejoja Dievo egzistavimu, tai dar mūsų kontrargumentus pasisavina, tiksliau eksproprijuoja sau, kaip argumentus prieš mus.
- Aukščiausio lygio aferizmas. – Pritariau Teisėjui aš, o tuo metu Prokuroras smagiai krizeno savo lovoje, tokiu savimi patenkintu juokeliu, ir dailininkas į jį žiūrėdamas be abejo galėjo tapyti paveikslą, pavadinimu Smulkus niekšelis, arba Aferisto poilsis.
- Būtent, nes blogas yra tas, kuris nebijo Dievo, o kas abejoja jo buvimu, tas jau yra eretikas. – Konstatavo Teisėjas, o nuo jo teiginio Prokuroras surimtėjo:
- Paprašyčiau, gerbiami kolegos inkvizitoriai iš UAB „Torkvemada ir Co“ prisiminti, kokiais laikais gyvename ir į Dievo instituciją žiūrėti postmodernistiškai.
- Tai dabar nori pasakyti, kad imsies dekonstruoti ir Patį...? – Pasibaisėjo Teisėjas, supratęs, kad tai įvyks.
- Tai, kad viskas jau dekonstruota iki mūsų pačių ir Pačio. – Nusijuokiau aš.
- Ak tiesa, palatoje tik Dievas ir beliko, neskaitant mūsų.
- Ne visai taip kolegos, kaip jūs manote. Dievas yra, tik jis prisitaikė, prie dabartinių mūsų sąlygų.
- Kaip taip prisitaikė? – Nesupratau aš.
- Dievas tapo postmodernistiniu tada, kai Jėzus tapo superžvaigžde.
- O aš maniau, kad kai L. Bunuelis mėtė vyskupus pro langą, arba kai M. Bulgakovas į Maskvą pasikvietė vieną gerai žinomą kompaniją. – Bandė užginčyti tą teiginį Teisėjas.
- Ne, gerbiamasis Teisėjau, tai tebuvo modernizmo kova su klasicizmu. O va, kai rokas ir rokeriai ėmėsi biblinių siužetų, kai prasidėjo sex revoliution, tada Dievas irgi pasikaišė savo marškinius, atsigėrė coca-colos, patraukė žolės ir pareiškė, Viešpatie, atitolink šitą taurę.
- Prokurore, Prokurore, nors čia nervų skyrius, na bet nereikia taip ciniškai. – Ramino į postmodernizmo lankas pradėjusį veržtis savo kolegą.
- Ar aš ką čia tokio pasakiau? Prisiminkit Paskutinį Kristaus gundymą. – Pasakė Prokuroras.
- Ir kas? – Paklausiau aš.
- O tas, nebijantis Dievo jaunuoli, to graikų rašytojo Jėzus yra postmodernistinis, nes jis gi atmeta kryžių, tai yra atmeta tradiciją ir Judas jam ne be reikalo priekaištauja, ar tam aš tave išdaviau.
- Kur čia dabar sukate kolega?
- O ten suku, kad po tokio Judo postmodernistinio klausimo, išdavystė irgi įgauna mūsų epochai būdingus bruožus.
- Kokius? – Toliau, aiškiai stebėjosi, neaiškia minties eiga pas Prokurorą, bet ta mintis jam patiko, todėl Teisėjas ir nekantravo, neleisdamas kolegai mėgautis tuo.
- Išdavystė įgauna kitokią dimensiją. Sūnus palaidūnas postmodernizme įgauna galimybę rinktis kur ir kaip išduoti, ir į išdavystę niekas nebežiūri kaip į kažką tokio, dėl ko verta ar reikėtų žudytis, o galiausiai išduoti yra, tarsi tas pats, kas pasikrapštyti, jeigu norite viešai nosį.
- Nesupratau? – Nesupratau aš, visos tos ekvilibristikos.
- Pažiūrėk į mūsų postmodernistinį Seimą ir pažiūrėk kaip keliauja ten kokie nors veikėjai iš frakcijos į frakciją ir paanalizuok argumentus, kuriais jie pateisina savo išdavystes. Jie dažniausiai sako, kad negali išreikšti savęs.
Tai yra aiškus išdavystės dekonstravimas.
- Tai koks čia ryšys su Dievo baime, Prokurore? – Toliau likau klausiančiojo pozicijoje, nes visi tie išvedžiojimai mane painiojo ir aš kuo toliau tuo labiau nesupratau.
- O toks, kad pats Dievas nebijo jau ne dievobaimingų avelių ir jo tarnai, visa bažnytinė hierarchija gyvena to nepastebėję, tarsi čia nieko nevyksta, ar neįvyko.
- Supratau. – Pasakė Teisėjas. – Mes sau, o jie sau.
- O prie ko tada Dievas? – Nesupratau to finalinio nukrypimo į Bažnyčios tarnus.
Prokuroras su Teisėju nusijuokę, o pirmasis iš jų pasakė man:
- Labai teisingai ir pasakei, Vadybininke, o prie ko čia tada tas Dievas. Nes jau vaikams skirtose knygose rašoma, kad dievai nėra visagaliai, kaip antai apie tokį Persį Džeksoną, arba, ar kur nors pastebėjote Dievą ar dievus opusuose apie Harį Poterį? Jei nepastebėjote tada klausimas teisingas yra, prie ko čia Dievas.
Postmodernistinis Dievo konstruktas, va toks ir yra, „ne prie ko“, tarsi jo visai ir nebūtų, nes nėra išdavystės, kaip tokios, o kai nėra išdavystės, tai jau supranti kaip toliau yra pats, brangusis nebijantis nežinia ko.
2015-10-05 14:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-05 16:47
Pranas
Argi sakiau, kad – ne?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-05 15:36
agricola
nervų skyriuje visos temos galimos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-05 15:08
Pranas
Šįkart vietoje  komentaro – tyla.
Po ją dzievulis vaikšto ir taip, beje, kaip pasakyta: labai panašus į Prokurora, Teisėją ir Agrikolą.
5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą