Šis kūrinys buvo publikuotas poezijos konkurso „visi porom, Dievas – už tvoros“ pirmajame etape.
kūrinio bendraautorius - Vidutis
pradžios rečitatyvas
Jie susitiko prie upės ir į vandenį sumerkė kojas. / Jo rankos buvo šaltos, o jos lūpos kvepėjo žemuogėm. / Jie suprato, kad negali gyventi vienas be kito. / Bet nespėjo prabėgti metai...
ji
Lingo lingo eikš į pievelę
Lingo lingo žemuogių pievą
lingo lingo saulės nokintą
lingo lingo vėjo šukuotą
jis
Susprogdino priešai bazę, bet nesakyk „tai netektis“ -
resursų turim – atstatysim, tik vėl bemiegė naktis,
ekranas gręžia akis, o ranką skauda nuo pelės,
tau ką tik nori padarysiu, tik dabar patylėk.
Pameni tą rytą, kai ėjau iš galvos,
kada ant klaviatūros man užpylei kavos,
taip man reikia tavęs, taip myliu ir taip toliau,
blyn, mane nušovė, ar patylėsi pagaliau!
ji
Lingo lingo eikš į pievelę
Lingo lingo žemuogių pievą
lingo lingo saulės nokintą
lingo lingo vėjo šukuotą
Šneki lyg nesuvoktum, kad netikra ta mirtis,
aš tave vis dar saugau kažkur širdies pakrašty.
Negirdžiu, kad mane myli, nes nežiūri į akis;
tavo akys raudonos, ir ką daugiau besakyt!
Sakei, kad būsim laimingi, kad pastatysi man namus,
dabar aš kankinuosi, o tu čia sėdi ramus,
ak, nematai, kaip man sunku, kaip tu žudai mano sielą...
aš paprašysiu kaimyno, kad užblokuotų bevielį!
Lingo lingo eikš į pievelę
Lingo lingo žemuogių pievą
lingo lingo saulės nokintą
lingo lingo vėjo šukuotą
jis
Vakaras tamsus, vis neatsiveria dangus,
griuvo mano tvirtovė, o priešas regi sapnus,
kulkos nebezvimbia, bet pakibo grėsmė -
pabundu priešais ekraną ir dar neįkertu esmės.
Šalta, ko taip šalta, kambary nėra tavęs;
šalta, dingo internetas, nieks į lovą nenuves.
Taip man reikia tavęs, taip myliu ir taip toliau -
nebežaidžiu, kur tu esi, ar atsiliepsi pagaliau!
abu
Lingo lingo eikš į pievelę
Lingo lingo žemuogių pievą
lingo lingo saulės nokintą
lingo lingo vėjo šukuotą