kryčiai

kai vaikas buvau aplink ašį sukaus
kol žemė pavydžiai pakišdavo koją
dabar aš elgiuosi kur kas atsargiau
ir suktis kaip vaikas daugiau nebenoriu

pakaušiu bijau atsitrenkt į asfaltą
ir „būk atsakinga“ sau nuolat sakau
tavo lūpų kampučiai pakilo tik kartą
bet aš žemyn galva iškart pakibau

tavo lūpų kampučiai pakilo tik kartą
bet man nereikėjo nė karto daugiau
ištiesus rankas mojavau į asfaltą
kol galva apsisuko ir skaudžiai kritau