Rašyk
Eilės (72245)
Fantastika (2172)
Esė (1688)
Proza (10353)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







SAVĘS PAŽINIMAS. KREPŠINIS

        Išėjus iš palatos mūsų Raginui, kaip teisininkai mano ligos garbei vadino mūsų palatą vizituojantį gydytoją, manęs buvo paklausta, kada Raginą paguldys čia.
        Aš kaip nedidelis Antono Čechovo žinovas ir gerbėjas, nusistebėjęs klausiau, o ar turėtų?
        Matydami erudicijos spragas teisininkai pasiūlė nors į teatrą retkarčiais nueiti, padėkojau, pažadėjęs artimiausiu metu tai padaryti, kai paleis iš nervų skyriaus.
        Į ką man buvo atsakyta, kad kaime į kurį primygtinai mūsų Ragino siūlymo važiuosiu, teatro nėra.
        Nesakykit, atėmiau miestietišką pasipūtimą esantį pas teisininkus, kaime teatras yra, ir nebūtinai mėgėjiškas, bet su natūraliom dekoracijos ir tikrom dramomis, nors aktoriai ir nėra profesionalūs, bet siužetų sukuria ne tik A. Puipai, bet ir pats S. Spilbergas manau rastų ką pafilmuoti, nekalbant apie C. Graužinį ar R. Tuminą.
        Teisėjas atsigulė patogiai į lovą, nes buvo diskusijų metas ir lyg tarp kitko pasakė:
- O jums kolegos ar neatrodo, kad mes esame krepšinio šalis, kuri krepšinį ne dievina, bet kaip anekdotinis čiukčius, kai jam sako, kad yra pats kvailiausias, atsako, kad užtat mes krepšinį mokame žaisti, čiukčia anekdote sake, kad dainos pas juos gražios, tipo: „odin palka dva struna ja chozein vsia stranaaaaa... “
        Tezė nors buvo ilga, pabaigoje sudainavus eilutę iš menamos čiukčių liaudies dainos ir juokinga, bet savo esme buvo įžeidžianti mūsų garbę, orumą ir netgi religinius jausmus (juk oficialiai pripažinta mūsų naujoje tautinėje ideologijoje, kaip antroji religija, padariusi didelį vaidmenį einant į tautinį atgimimą, kaip buvo nutikę XIX amžiuje  su pirmąją religija. Be to krepšininkai, kaip ir XIX amžiaus kunigėliai buvo kilę iš paprastų žmonių, ne kokių nors ten partinių bonzų ar kolaborantų rezervistų, be to juos mylėjo visi pradedant merginomis, baigiant kolūkių pirmininkais).
        Man, kaip sunkesnės formos ligoniui, tos tezės turinys užgniaužė gerklę tarsi kokiomis replėmis, negalėjau nuryti seilės ir ji ištryško dešiniam lūpų kamputyje, o Prokuroras šnypšdamas, kaip koks pasakos Eglės vyras išstenėjo visos paraudęs:
- Na žinote kolega, čia juk spyris identitetui į kiaušus. Argi galima... argi jūs nesuvokiate, kad apšikote tautinę savimonę, tiesiog aptapšnojote kaip koks „liaudies prezidentas“, ar kokia lygintuvo lygio kunigaikštienė nučiuožusi nuo Šatrijos kalno su išdulkėjusiom nuo to čiuožimo smegenimis, ar sveiko proto likučiais, jei jo iš viso turėjote iki patekdamas čia... sprendžiant iš to ką dabar pasakėte...
- Ir... ir... ir... – Norėjau dar pasakyti visokių dalykų, bet iš burnos byrėjo tik tie nelemti jungtukai, o Teisėjui į tai nė motais, linksmai nusijuokė iš mūsų reakcijų ir nutaisęs rimtą, koks tik gali būti teisėjo veidas, pareiškė:
- Kolegos, sprendžiant iš reakcijos, vieno žodinio ūmaus suviduriavimo, o kito tokio pat užkietėjimo, kurio trys argumentai yra trys jungtukai „ir“, pasakysiu aš jums, apie krepšinį, kaip kitoje vietoje buvo pasakyta jau apie futbolą.
- Ar norite pasakyti, kad ir krepšinio nėraaaa?! – Paskutinis mano skiemuo išėjo jau su isterijos gaida.
- Kolega nepamirškite, kad randatės ne Paskutinėje kryžkelėje, o nervų skyriuje. – Nuramino mane Prokuroras.
- Atsiprašau. – Atsakiau stengdamasis išlaikyti užduotą debatams oficialumo toną.
- Aš nesakiau, kad krepšinio nėra, kolegos, aš tik pabrėžiau, kad mes esame krepšinio šalis. Nereikia taip nesveikai reaguoti, išgirdus tik tezę. Jums leidus tęsiu pradėtą savo mintį.
        Taigi, krepšinis ir jo pasiekimai pas mus atėjo jau visai į antros respublikos egzistavimo pabaigą, ar jums tas pastebėjimas nesukelia kokių nors lyginimo paralelių, ar šiaip minčių? Mes Europos čempionais tapom apie 1937-39 metus jei gerai pamenu, paskui, kai „Žalgiris“ pradėjo tapti SSRS čempionais mes atgavom nepriklausomybę, kai vėl tapom Europos čempionais įstojom į ES ir vėl praradom nepriklausomybę. Mane šiurpina tos paralelės, man atrodo, kad jeigu mes nelaimėtume tų čempionatų, tai gal ramiau būtų mums gyventi, ką?
        Tai kas bus jeigu mes dar kartą laimėsim kokį nors pasaulio čempionatą, gal mes paseksim profesoriaus Pakšto idėjomis ir emigruosim visi kur nors į Madagaskarą, ar kokią nors kitą Afrikos šalį, kurioje išmirs gyventojai nuo sausros, AIDS ir Vakarietiškos civilizacijos pasiekimų? O gal imsimės užkariauti Grenlandiją, o gal išstosim iš ES, kadangi paramos laikotarpis eina į pabaigą, tai kam mums ta ES, jeigu nieko nebegalėsime iš jos pasivogti, galima bus atsigręžti į Rytus, juk iš ten sklinda šviesa ir nafta su dujomis. Kol jos reikalingos galima į vieną krepšį mėtyti.
        Bet ne apie tai norėjau kalbėti, atleiskit, matyt vaistų poveikis neleidžia susikoncentruoti.
        Taigi, pabrėžiu, mes krepšinio šalis, bet kur ir kaip mes panaudojam tą krepšinį.
        Einu prie esmės. Krepšinis mums reikalingas – pasislėpti. Mes už jo pasislėpę darome savo nemokšiškus darbus, todėl dejuojam, žudomės, geriame, emigruojame. Iš tikrųjų mūsų kaip ir nėra, tik visi kalba, kai ką nors aplošiam krepšinyje.
        Šaukiam: eina, eina, eina, o patys neinam vien takais dorybės...
        Reziumė: krepšinis yra mūsų tautos „didžioji kinų siena“, kad per jį niekas nematytų, kokie mes iš tikrųjų esame.
     
        Po to skaudinančio pasisakymo palatoje Nr. 6 įsivyravo mirtina tyla.
        Net skaisčiai iki tol švietusi pavasario saulė atrodė prigeso iš gėdos dėl tokio krepšinio demaskavimo, nors gal tik pasislėpė už kokio kamuolinio debesies.
- Ne, kolega, tu taip žiauriai ir giliai nesiknibinėk po mūsų identitetą, taip juk ir išprotėti galima, nėra didelių problemų ypač būnant nervų skyriuje, taip sakant pirmame išprotėjimo pragaro rate. – Ėmė raminti Prokuroras Teisėją, kviesdamas nerti į seklesnius teoretizavimo vandenis.
- Iš vadybinės pusės, jūsų projektas yra iš principo pasmerktas atmetimui – Konstatavau aš iš vadybininko pozicijų.
- Už tai mus kinai taip myli, kviečia mūsų krepšinio rinktines pas save ne tik trenerius, jiems artima idėja, turėtų kuo pakeisti savo tikrąją sieną, ir tai kaip tik paneigia vadybinius argumentus. – Atsakė man Teisėjas, pridurdamas:
- Rytoj centriniuose dienraščiuose ir interneto portaluose paskelbiame apie tai, kad krepšinis yra tautos siena, kuria mes atsitvėrėme nuo likusio pasaulio, dėl to mes tame šešėlyje esame tokie homofobai ir antisemitai bei be jokios tolerancijos  ir politkorektiškumo suvokimo, dėl ko mus taip dusina visus ne tik Venclovą su Patacku.
        Mes norime, kad krepšinis patirtų fiasko visos rinktinės išsitrintų iš Europos B divizionų, kad latviai mums prie mūsų ambasados ne gėles neštų, o paminklus statytų, ne mums, o mūsų krepšiniui.
        Štai tada, kai tauta išlys iš to šešėlio, suvoks, ką reiškia priimti ES konstituciją, kai visos tautos atmeta, arba rasti CŽV kalėjimus, kurių gal net ir nebuvo, jau nekalbant apie rinkimus į Seimą, kai renkama partija savo programoje įsirašiusi dešimt Dievo įsakymų, jau...
- Kolega, kolega, kolega, jūs pažeidžiate palatos Nr. 6 reglamentą, kišatės į politiką, mes juk kolegialiai nutarėme, idant nesusipyktume, apeiti politiką, kad nepasiduotume pavojingo principo veikimui ir užvaldymui, kur trys lietuviai, ten penkios partijos. – Nutraukė Teisėją Prokuroras.
- Aš reikalauju diskusijos politikos tema. – Pareiškė Teisėjas.
- Aš prieš. – Tarė Prokuroras.
- Aš susilaikau. – Pasakiau jausdamas kaip man kaista viršugalvis, ir betrūko, kad pradėtų šalti užpakalis, žodžiu vėl paaštrėtų ta prakeikta postmodernistinė epidemija.
- Reikalauju referendumo, nedelsiant, nes matau, kad mūsų palata toliau negali egzistuoti neaptarusi politikos iš nervų skyriaus pozicijų.
        Beliko nusileisti Teisėjo prašymui, juk gaila jį buvo nervinti ir taip pakankamai nervingą žmogų.
- Na bet, kad šitaip suplakti krepšinį, čia gi ir už majonezą baisiau, baisiau už kečiupą, net už lašelines visas tas baisiau ir už slaugytoją Rasą, kuri iš penkiolikto karto pataiko į veną, priekaištaudama, kad vyro ranka, o venų nėra, nežiūrint į tai, kad ji moteris, o moteriškumo nėra... – Burbėdamas į tualetą išėjo Prokuroras, o man ausyse įkyriai skambėjo šūkiai: eina, eina, eina...
2015-10-01 13:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-14 20:01
Viliutė
Krepšinis, krepšinis. Kartais visai gerai pažaisti šaškėmis.Cha.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-02 09:26
wrawr
kol kas geriausias iš vk serijos (mano skoniui)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-10-01 15:00
Pranas
Laukiau, įspėdamas, kad po futbolo pasirodys  krepšinis, tik nemaniau, kad taip ilgai reikės laukti. Ir, beje, tikėjausi  emocingesnio įspūdžio, bet 5. Kita vertus, nepraėjo noras laukti daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą