***

Mes ir vėl neskaičiuojam dienų

Mūsų skaičiai paklydę nakty

Sudėlioti niekaip negaliu

Suskaičiuoti ir tu negali

Mes užmiršom kaip kvepia saldžiai

Išsibarstęs dangus lietumi

Vynuogynas tarytum namai

Į kuriuos vis einu vis eini

Parsinešę čia saują kartaus

Neprisirpusio (vynuogėj) vyno

Nematydami žydro dangaus

Kramtom tamsą ir tosto nežinom

Išprotėjime mūsų mirksės

Pasiklydusių skaičių paveikslai

Ir sudegintiems būti lai grės

Ir stebėdami žvilgsniai juos keiks lai

Bet naktis iš dangaus sudėlios

Visą mūsų beprotišką giesmę

Mes taip laukiame savo dienos

Ir taip bijome kad išprotėsime